KURŠIŲ MARIŲ VANDENS KOKYBĖS GERINIMAS PER EKOLOGINĖS VANDENTVARKOS SKATINIMĄ MINIJOS KAIMO BENDRUOMENĖJE

Projekto tikslas – pademonstruoti, kad ekologinis nuotėkų valymas kaimo gyvenvietėse leidžia taupyti finansinius išteklius, geriamą vandenį ir energiją.

Projektą rėmė Švarios Baltijos koalicija (CCB) ir Europos pakrančių sąjunga (EUCC). Projektui būtinas technines konsultacijas  teikė ekspertai dr. Peter Ridderstolp ir  dr. Ebba af Petersen (Švedija, Uppsala), dr. Olga Belous (Lietuva, Klaipėda).

Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“ – nuo 1994 metų veikianti pamario nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – skatinti vandens turizmą Kuršių marių regione.  „Marių burės“ dalyvavo PHARE SPF demonstraciniame projekte „Minijos kaimo subalansuota plėtra“, PHARE ACCESS projekte „Vietinių NVO iniciatyva, kuriant subalansuotos plėtros ir paramos tinklą pamaryje“. Šis projektas yra didesnės programos , kurią koordinuoja Švarios Baltijos koalicija ir Europos pakrančių sąjungos (EUCC) Baltijos biuras.

Lietuvos vidaus vandens kelių sistema

Lietuvoje vidaus vandens kelių sistemą sudaro Kuršių marios, Nemuno ir Minijos upė. Nemuno deltos atšaka žemiau Sovietsko – Gilija arba Matrosovka – jungia lietuviškąją vandens kelių sistemos dalį per kanalus Primorskij ir Polesskij Kaliningrado srityje su Deima, kuri yra kanalizuota Priegliaus atšaka. Deima kylant aukštyn ties Gvardeisku galima pasiekti Prieglių, kuriuo jau patenkama į Kaliningrado miestą, per Aistmares (Kaliningradskij Zaliv) galima pasiekti Elblongą, ties kuriuo kita kanalų sistema jungia Aistmares su Vyslos baseinu.

Šis vandens kelias buvo intensyviai eksploatuojamas XVIII–XIX amžiais, jo svarba sumenko XX amžiaus viduryje.

Veikla projekto metu

Ši interneto svetainė yra vienas iš projekto metu numatytų atlikti darbų. Svetainės turėtų tapti projekte dalyvaujančių partnerių, tikslinių grupių komunikacijos priemone ir informacijos šaltiniu.

Studijos metu atlikta kelionė motorine valtimi iš Klaipėdos iki Gdansko per Kaliningradą, kurios metu  nustatytos “siauriausias” šio maršruto vietas. Tiek kelionės rezultatus, tiek ir bendrą situaciją įvertinta kelių seminarų metu. Projekto metu steigiama viešoji įstaiga “Vidaus vandens kelių plėtros koordinacinis centras” (VVK). Vienas iš svarbiausių šio organizacijos tikslų – koordinuoti gyventojų tiksliniuose regionuose, šių regionų savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų pastangas plėtojant Lietuvos vidaus vandens kelius.

Partneriai

Projekto paraiškos teikėjas – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (Roma Stubrienė), projekto partneriai – Klaipėdos apskrities koordinacinis centras, Kaliningrado merija (Sylvia Gurova), Šilutės savivaldybės turizmo ir informacijos centras (Jūratė Skabeikienė), Euroregiono Baltija Savivaldybių Lenkijoje asociacija (Zdislaw Oliszewski), Kintų buriavimo klubas.

Pradėtas įgyvendinti tarptautinis TACIS programos projektas, kurio tikslas – apleistus pramonės objektus Kaliningrade, Baltijske ir Klaipėdoje pritaikyti vandens turizmui. Baltijske toks objektas – apleistas buvęs vokiečių hidroplanų uostas, esantis šiaurinėje Aistmarių nerijos dalyje.

Vasario pabaigoje Kaliningrade vykusioje konferencijoje buvo pristatytas šis tarptautinis projektas, o konferencijoje dalyvavusiai Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė pabuvo Baltijske ir Aistmarių nerijoje (Baltijskaja Kosa). Rusijos piliečiams įvažiavimas į šią teritoriją yra gerokai supaprastintas, tačiau Aistmarių Neriją, pasak kelionės organizatorių, netgi nedaugelis kaliningradiečių yra aplankę.

Varžo Gynybos ministerija

Paklaustas, kodėl investuotojai neskuba ateitį į šį puikų kraštą, regioninio visuomeninio turizmo kūrimo ir plėtojimo fondo “Baltijskaja kosa”, įsteigto vietinių gyventojų iniciatyva, valdybos pirmininkas Igoris Kozlovas atsakė: “Investuotojai neskuba todėl, kad dar nėra sureguliuoti žemės priklausomybės klausimai. Didžioji žemės dalis priklauso federalinėms struktūroms, tai yra Gynybos ministerijai, Gamtos išteklių ministerijai ir dalis Transporto ministerijai. Municipalitetui priklauso tik 23 ha žemės. Tai yra tiesioginės investicijos yra galimos tik municipalitetui priklausančioje dalyje, o joje gyvena 750 žmonių. Investuotojai laukia, kol bus suderinti municipaliteto ir federalinių struktūrų tarpusavio santykiai, kad būtų galima pradėti investuoti ir statyti”.

Ilgą laiką niekas nenorėjo investuoti į apgriuvusius vokiečių hidroplanų uosto angarus, nes žemės prie jų priklauso tik vienas metras. Norint prieiti prie vandens reikia gauti Gynybos ministerijos leidimą.

I. Kozlovo teigimu, jokių apribojimų užsienio investuotojams čia nėra. Jie turi lygiai tokias pačias teises investuoti kaip ir Rusijos piliečiai. Pasak jo, jau sprendžiamas ir leidimų sistemos, pagal kurią užsieniečiai gali patekti į Baltijską ir Aistmarių neriją, klausimas. Tikimasi, kad ji bus panaikinta. Bus ribojimas patekimas tik į tą dalį, kurioje bazuojasi karo laivai. O visa kita teritorija bus atvira.

Tarptautinis buriavimo centras

Ina Krikun, buvusi Kaliningrado srities buriavimo sporto federacijos prezidentė 1996 -1997, kai buvo rengiamos garsios regatos “Gintarinės Rusijos burės”. Beje, ji vienintelė moteris Rusijos buriavimo sporto istorijoje ėjusi buriavimo federacijos prezidentės pareigas Dabar šiai federacijai vadovauja Anatolijus Lebedevas.

I. Krikun teigimu, žuvies pramonės kompanija “Morskaja zvezda” (“Jūrų žvaigždė”) jau įsigijo 5 angarus, esančius Aistmarių nerijos hidroplanų uosto rajone. “Morskaja zvezda” – gana didelis Kaliningrado srities žuvininkystės kompleksas. Ji planuoja čia statyti tarptautinį buriavimo centrą. Jame bus vystomas ir vaikų buriavimo sportas, jachtų bei katerių turizmas.

Tokia programa yra patvirtina valstybiniu Kaliningrado srities turizmo ir rekreacinės veiklos vystymo įstatymu, kuris buvo priimtas 2003 m.

Pirmiausia čia planuojama atlikti angarų rekonstrukcijos darbus, pastatyti pirsus. Geresnės vietos nei hidroplanų uostas visoje artimiausioje pakrantėje buriavimo centrui nėra. Šis uostas uždengtas nuo vakarų ir šiaurės vakarų vėjo gali tapti patogiausiu ir geriausiai apsaugotu jachtų uostu.

Šiemet planuojama pradėti pirmo angaro, kuris yra geriausiai išsilaikęs, remonto darbus, kad jame būtų galima įkurdinti vaikų sekciją. Jame turėtų būti įrengtos mokomosios klasės iš lengvųjų konstrukcijų. Kol kas mokykla veiks tik vasaros sezono metu.

“Morskaja zvezda” jau investavo 7 milijonus dolerių. Tai pirminis indėlis. Aprėpti viso komplekso statybos darbų viena žuvies pramonės kompanija nepajėgi, tad ji ieško partnerių plėtojant šią veiklą.

Dar vienas, šeštasis, angaras liko nenupirktas, nes jis priklauso Gynybos misterijai. 5 angarus “Morskaja zvezda” nusipirko tada, kai Gynybos ministerija atsisakė jų kaip savo nuosavybės, dalyvaudama paskelbtame aukcione.

Dalia BIKAUSKAITĖ

“Vakarų ekspresas”

2004 m. vasario 26 d. – 27 d.: Pradinis seminaras Kaliningrade, kuriame dalyvavo visi projekto partneriai, projekto priežiūros grupės nariai, tikslinių grupių atstovai;

2004 m. sausio – gruodžio mėn.: nustatyti ir plėtojami ryšiai su INTERREG IIIB programos projektu SuPortNet II.

2004 m kovo 11 – 12 d. SuPortNet seminaras Klaipėdoje, kuriame dalyvavo 20 projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų.

Du pažintiniai SuPortNet pagrindinio partnerio vizitai į Lietuvą ir Kaliningradą: 2004 m. kovo 8 d. – 11 d. ir birželio 27 d. – liepos 1 d.

Pažintinė kelionė į Švediją ir Norevgiją 2004 m. rugsėjo 3 d. – 12 d. SuPortNet seminaras Fridrikstade, Norvegija. Susitikimai su SuPortNet partneriais – Telemark apskrities atstovais, ES projekto “Vidaus vandens keliai” dalyviais ir Vestfold apskrities atstovais, susitikimas su C-MAP kūrėjais.

2004 m. birželio 11 d. – 20 d. Pažintinė kelionė į Skonę (Švedija): seminaras Kristianstade, kelionės metu aplankyta ir surinkta medžiaga apie apleistus pramonės ir karinius objektus, pritaikytus visuomenės reikmėms. Kelionėje dalyvavo 18 Lietuvos, Kaliningrado srities ir Švedijos ekspertų.

Projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų pažintinė – tyrimo kelionė į Kuršių marias, 2004 m. liepos 21 d. – 23 d.

Projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų pažintinė – tyrimo kelionė į Aismares, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 17 d.

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos tarp­re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­ma TACIS. Jį įgy­ven­di­na Ka­li­ning­ra­do me­ri­ja, Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Ze­le­nog­rads­ko ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos, Ne­rin­gos ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės. Eks­pe­di­ci­jo­se po lie­tu­viš­kas ir ru­siš­kas Kur­šma­res no­ri­ma įver­tin­ti re­gio­nų tu­ris­ti­nį po­ten­cia­lą, lai­vy­bos są­ly­gas. Vie­nas iš pro­jek­to tiks­lų – surinkti informaciją Kur­šių ma­rių lo­ci­jai.

Po kelių die­nų eks­pe­di­ci­jos Ru­si­jos Kur­šma­rė­se, vie­na die­na bu­vo skir­ta pa­si­žval­gy­ti po lie­tu­viš­ką­ją Kur­šių ma­rių da­lį. Lie­tu­vos pu­sė­je ke­lio­nės marš­ru­tu pa­si­rink­ta api­plauk­ti Rus­nės sa­lą.

Vėl no­ri­ma at­gai­vin­ti prieš ge­rą šimt­me­tį gy­va­vu­sius ke­lei­vi­nius marš­ru­tus Klai­pė­da – Ze­le­nog­rads­kas. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro gar­lai­vis šiuo marš­ru­tu plau­kė du­kart per die­ną.

Vidaus vandenų transporto teisinę bazę sudaro daugiau kaip 30 teisės aktų, kurių pagrindiniai – Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas, Vidaus vandenų laivybos taisyklės, Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimai suderinti su ES teisės aktų reikalavimais.

Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje su Vokietija, Rusija, Nyderlandų Karalyste, Turkija, Lenkija, Ukraina, Uzbekistanu, Kazachstanu, Latvija, Estija, Kipro Respublika, Belgija, Liuksemburgu ir kitomis valstybėmis. Su Rusijos Transporto ministerija pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo upių transporto srityje. Su Latvija ir Švedija pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityje. Su 28 šalimis pasirašytos sutartys dėl jūrininkų dokumentų abipusio pripažinimo.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – vienas iš svarbiausių šalies transporto objektų, multimodalinis įvairių krypčių, sričių ir galimybių uostas. Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Klaipėda – stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Klaipėdos uostas – universalus. Jame dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. t krovinių. Klaipėdos uostas – svarbus keleivinis uostas su šiuolaikiniais keltų terminalais.

Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vandenų kelias Nemuno upe „Kaunas – Klaipėda“ (278,3 km) ir kelias Kuršių mariomis yra priskirti Jungtinių Tautų vidaus vandenų kelių maršrutams E41 ir E70, kurie Kauną per Klaipėdos jūrų uostą jungia su tarptautiniais maršrutais, o per Kaliningradą (Rusija) – su Vakarų Europos vidaus vandenų sistema.
Per 2001 m. vidaus vandenų transportu vežta 543,3 tūkst. t krovinių ir 1318,9 tūkst. keleivių. Didžiausią dalį krovinių bei keleivių, gabentų vidaus vandenų transportu, sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai bei keleiviai. Lietuvos Respublikoje 2001 m. navigacijos metu buvo eksploatuojama 474,7 km vidaus vandenų kelių. Iš jų 278,9 km – su garantiniais matmenimis, 414,7 km – su pažymėtu farvateriu.

Paruošta pagal Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklalapyje pateiktą informaciją

www.lrv.lt »

Dokumentas parengtas remiantis 1992 metų vasario 12 d. sudarytu dvišaliu susitarimu dėl bendradarbiavimo transporto srityje principų.
Susitarimo projekte numatoma keleivių ir krovinių gabenimo dviejų valstybių vandens keliais tvarka ir sąlygos.
Kaip papasakojo žurnalistams Rusijos vyriausybinės informacijos departamento darbuotojai, pagal susitarimą kiekviena iš šalių turi “užtikrinti sąlygas laivų plaukiojimui savo valstybės teritorijoje, įskaitant saugaus gylio palaikymą bei navigacijos įrengimų priežiūrą, ir padėti plėtoti prekybinę laivybą tarp savo valstybių uostų, vadovaujantis lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais”.

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos tarp­re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­ma TACIS. Jį įgy­ven­di­na Ka­li­ning­ra­do me­ri­ja, Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Ze­le­nog­rads­ko ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos, Ne­rin­gos ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės. Eks­pe­di­ci­jo­se po lie­tu­viš­kas ir ru­siš­kas Kur­šma­res no­ri­ma įver­tin­ti re­gio­nų tu­ris­ti­nį po­ten­cia­lą, lai­vy­bos są­ly­gas. Vie­nas iš pro­jek­to tiks­lų – surinkti informaciją Kur­šių ma­rių lo­ci­jai.

Po kelių die­nų eks­pe­di­ci­jos Ru­si­jos Kur­šma­rė­se, vie­na die­na bu­vo skir­ta pa­si­žval­gy­ti po lie­tu­viš­ką­ją Kur­šių ma­rių da­lį. Lie­tu­vos pu­sė­je ke­lio­nės marš­ru­tu pa­si­rink­ta api­plauk­ti Rus­nės sa­lą.

Vėl no­ri­ma at­gai­vin­ti prieš ge­rą šimt­me­tį gy­va­vu­sius ke­lei­vi­nius marš­ru­tus Klai­pė­da – Ze­le­nog­rads­kas. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro gar­lai­vis šiuo marš­ru­tu plau­kė du­kart per die­ną.

Kaip dauguma jau žinote, mes galim 2% savo pajamų mokesčio, pervedamo valstybei, skirti nevyriausybinėm organizacijom, t.y. ir mūsų Kintų buriavimo klubui. Nuo šių metų vasario 17d. buriavimo klubas “Marių burės” jau turi paramos gavėjo statusą, tad mes irgi galime gauti 2%.

Jei Jūs, Jūsų draugai, bendradarbiai, giminės, pažįstami, buriuotojai ir jiems prijaučiantys dar nesate pervedę ar pažadėję savo 2% kitoms  nevyriausybinėms organizacijoms, perveskite šią paramą Kintų buriavimo klubui. Už gautas lėšas toliau bus vystomas Mingės jachtklubas, plėtojamas buriavimas Nemuno deltoje.

Dėkingi

Klubo vardu

Andrius Varnas

Kaip pildyti formą, plačiau galite pasiskaityti čia…

O pati forma yra čia.