Lietuvos vandens keliai – tai universalus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, vidaus vandenų kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos bei Kuršių marios. Klaipėdos uostas – tai pagrindinis tarptautinio IX koridoriaus IXB atšakos multimodalinio transporto mazgas, sudarantis sąlygas kombinuotam krovinių pervežimui Vakarų – Rytų kryptimis, o Nemunas per Klaipėdos uostą sujungia vidurio Lietuvą su tarptautiniais Vakarų Europos vidaus vandenų sistemos maršrutais.
Vidaus vandenų transporto teisinę bazę sudaro daugiau kaip 30 teisės aktų, kurių pagrindiniai – Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas, Vidaus vandenų laivybos taisyklės, Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimai suderinti su ES teisės aktų reikalavimais.
Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje su Vokietija, Rusija, Nyderlandų Karalyste, Turkija, Lenkija, Ukraina, Uzbekistanu, Kazachstanu, Latvija, Estija, Kipro Respublika, Belgija, Liuksemburgu ir kitomis valstybėmis. Su Rusijos Transporto ministerija pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo upių transporto srityje. Su Latvija ir Švedija pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityje. Su 28 šalimis pasirašytos sutartys dėl jūrininkų dokumentų abipusio pripažinimo.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – vienas iš svarbiausių šalies transporto objektų, multimodalinis įvairių krypčių, sričių ir galimybių uostas. Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Klaipėda – stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Klaipėdos uostas – universalus. Jame dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. t krovinių. Klaipėdos uostas – svarbus keleivinis uostas su šiuolaikiniais keltų terminalais.
Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vandenų kelias Nemuno upe „Kaunas – Klaipėda“ (278,3 km) ir kelias Kuršių mariomis yra priskirti Jungtinių Tautų vidaus vandenų kelių maršrutams E41 ir E70, kurie Kauną per Klaipėdos jūrų uostą jungia su tarptautiniais maršrutais, o per Kaliningradą (Rusija) – su Vakarų Europos vidaus vandenų sistema.
Per 2001 m. vidaus vandenų transportu vežta 543,3 tūkst. t krovinių ir 1318,9 tūkst. keleivių. Didžiausią dalį krovinių bei keleivių, gabentų vidaus vandenų transportu, sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai bei keleiviai. Lietuvos Respublikoje 2001 m. navigacijos metu buvo eksploatuojama 474,7 km vidaus vandenų kelių. Iš jų 278,9 km – su garantiniais matmenimis, 414,7 km – su pažymėtu farvateriu.
Paruošta pagal Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklalapyje pateiktą informaciją