UNDP GEF SMALL GRANTS PROGRAMME KURŠIŲ MARIŲ VANDENS KOKYBĖS GERINIMAS PER EKOLOGINĖS VANDENTVARKOS SKATINIMĄ MINIJOS KAIMO BENDRUOMENĖJE

Projekto tikslas, veikla ir numatomi rezultatai

Siūlomas projekto svarbiausias ilgalaikis tikslas – Nemuno žemupio upyno, Kuršių marių ir pietrytinės Baltijos vandens aplinkos problemų sprendimas per ekologinės vandenvalos įdiegimą Lietuvos pamario kaimo gyvenvietėse. Projekto metu siekiamas tikslas – pademonstruoti, kad ekologinis nuotėkų valymas kaimo gyvenvietėse leidžia taupyti finansinius išteklius, geriamą vandenį ir energiją, o tuo pačiu, pasiekiamas sinergetinis efektas, t.y., ekologinis nuotėkų valymas naudingas ir gamtai, ir žmonėms. Skaityti daugiau

Unikalus gamtiniu požiūriu, istorine praeitimi garsus Minijos kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke. Tai pusiaukelė tarp Kuršių ir Nemuno vandens turistinių kelių.

Vandens turizmo plėtra Minijos upės žemupyje

APRAŠYMAS

Unikalus gamtiniu požiūriu, istorine praeitimi garsus Minijos kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke. Tai pusiaukelė tarp Kuršių ir Nemuno vandens turistinių kelių. Šiuo metu Minijoje nėra saugaus plaukiojimo reikalavimus atitinkančios prieplaukos, sanitarinių taškų, mašinų stovėjimo aikštelių. Nors kaimas pastaruoju metu vis dažniau lankomas turistų, turizmo infrastruktūros trūkumas riboja turistų srautus. Kol kas pagrindinė vietos gyventojų pajamų dalis yra iš žemės ūkio ir žvejybos.

Vykdant šį projektą bus tęsiami Nemuno deltos regioninio parko įvykdyto PHARE SPF 99|30 projekto ,,Pilot study on sustainable economic development in rural coastal areas of the Nemunas Delta’’ ir Šilutės rajono Tarybos 2002 06 27 sprendimu Nr.1 – 379 patvirtinto Minijos kaimo detaliojo plano raidos programos numatyti darbai. Jie atitinka InterregIIC programos SuPortNet projekte numatytus veiklos prioritetus. Atlikus pietinės kaimo dalies detalųjį planą abipus upės bus suprojektuotos ir įrengtos lengvosios prieplaukos valtims, jachtoms ir kateriams švartuoti, bei slipas kateriams ir valtims į vandenį nuleisti. Dešiniajame krante, Kintų buriuotojų klubo nuomojamoje teritorijoje, bus suprojektuotas Minijos kaimo vandens turizmo centras, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė ir sanitarinis mazgas (WC, dušai, skalbykla), fekalinių ir balastinių vandenų nusiurbimas iš laivų. Tai bus sujungta su statomais kaimo vandens nuotėkų valymo įrenginiais, kurių įrengimas finansuojamas Kintų buriavimo klubui vykdant JT remiamai MPP programai. Projekto metu bus išleista informacinė medžiaga: Minijos upės žemupio locija, įvairi medžiaga (lankstinukai, bukletai), internetinis puslapis apie vandens turizmo galimybes Minijos žemupyje ir Nemuno deltoje. Bus parengti lengvų prieplaukų eskizai ir techninė dokumentacija, kuri bus platinama. Minijos žemupyje bus pastatyti navigaciniai ženklai laivybai, stendai turistams. Projekte numatoma organizuoti mokomuosius seminarus, kuriuose Klaipėdos apskrities, Šilutės ir kitų rajonų upinių kaimų seniūnijų atstovai, Minijos kaimo bendruomenė bus supažindinta su vandens turizmo perspektyvomis, lengvų prieplaukų įrengimu, galimybėmis gauti papildomų pajamų iš kaimo ir vandens turizmo, tuo susijusio serviso. Projekto pabaigoje bus įkurta Minijos kaimo viešoji įstaiga, sukurtai vandens turizmo infrastruktūrai valdyti.

Partneriai

Projektą teikia Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Nemuno Deltos Regioniniu Parku (NDRP) ir NVO Kintų buriavimo mėgėjų klubu „Marių burės“. Kintų buriavimo klubas turi gerus partnerystės ryšius su NDRP. Bendradarbiaujant sėkmingai buvo įvykdytas PHARE SPF projektas 90/33. Šio projekto vykdymą palaikė ir rėmė Šilutės rajono savivaldybė. Šiuo metu, padedant NDRP, Kintų buriavimo klubas vykdo Jungtinių tautų remiamą gamtosauginį projektą „Ekologinės vandenvalos diegimas Minijos upės žemupyje, padedant vietos bendruomenei“. Siūloma partnerystės schema projektui yra naudinga visiems projekto partneriams: Šilutės rajono savivaldybė tiesiogiai suinteresuota regiono gerovės kilimu, turizmo (vandens turizmo) išvystymu, Minijos kaimo bei kitų rajono upinių kaimų socialinių problemų sprendimu, saugiomis ir patogiomis prieplaukomis. NDRP yra suinteresuota išsaugoti kultūrinį – gamtinį šio regiono paveldą, spręsti gamtosaugos problemas, visokeriopai vystyti turizmą. Kintų buriavimo klubas eilę metų nuosekliai dirbdamas įvairiuose tarptautiniuose projektuose stengiasi pamaryje vystyti vandens turizmą, įtraukti vandens turizmo maršrutus į Europinius turizmo tinklus. Klubo nariai iš kelionių po Baltijos jūros šalis yra sukaupę patirtį apie vandens turizmo Europos (ypač Skandinavijos) šalyse išvystymą. Šių trijų organizacijų bendradarbiavimas užtikrintų sėkmingą projekto įgyvendinimą.

PROJEKTO VEIKLA

Projekto priežiūros grupės sudarymas. Darbo pradžioje sudaroma priežiūros grupė projekto darbo eigai kontroliuoti. Į jos sudėtį įeina Šilutės rajono administracijos atstovas, rajono architektas, gamtos apsaugos atstovas, Vidaus vandenų saugaus plaukiojimo inspekcijos atstovas. Projekto pristatymas suinteresuotose žinybose.

Pradinis seminaras. Trukmė – 2 dienos. Dalyvauja 15 žmonių. Projekto darbo grupės, Minijos kaimo gyventojų , NDRP, Kintų buriuotojų, savivaldos atstovų bei valstybinių vandens priežiūros institucijų atstovų darbinis susitikimas. Tikslas – vandens turizmo centro, prieplaukų techninio ir detaliojo projekto sąlygų ir apimties parengimas, reikalingos informacinės medžiagos (stendai, bukletai, Minijos locija, INTERNET’o ir kt.) apimties nustatymas.

Detalusis pietinės Minijos kaimo plano rengimas. Vykdant projektą Minijos žemupyje statant lengvąsias prieplaukas pagal LR statybos reikalavimus būtina parengti dalies Minijos kaimo detalųjį išplanavimą. Pagal Jame numatomas detalus teritorijos išplanavimas, kuriame numatoma statiniai, jų paskirtis, ryšiai su kitais pastatais ir kitais inžinerinis įrenginiais, numatomi gamtosauginiai kultūrinio landšafto apsaugos reikalavimai. Patvirtintas planas rajono savivaldybėje įgauna įstatyminę galią. (Detaliojo plano sąmata pridedama).

Lengvų prieplaukų ir vandens turizmo centro techninio projekto parengimas ir suderinimas. Aplinkos ministro 2002 – 04 – 16 įsakymas Nr.184 leidžia įsirengti lengvas prieplaukas iki 25m ilgio, 30 m2 be statybos leidimo. Projekte numatoma įrengti dešiniajame Minijos krante 120 m ilgio, kairiajame 110 m ilgio lengvas prieplaukas. Tokių prieplaukų įrengimui būtina parengti techninę projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis institucijomis. Institucijų pritarimo laiškai pridedami. Siekiant išplėsti vandens turizmą regione būtina parengti ir išplatinti prieplaukų techninę dokumentaciją.

Lengvų prieplaukų įrengimas. Minijos upėje, kas 4 – 5 metrai, 0,5 – 1 m atstumu į upės dugną bus sukalami 218 mm vamzdžiai Prie jų slankiojančia jungtimi bus tvirtinami 1,4 m pločio, 10 m ilgio, 0,6 m aukščio pagaminti pontonai su mediniu paklotu; Nuo pontonų bus įrengti plaukiojantys tilteliai 10 vnt. (0,7 X 10 m) įlipimui į katerius ir jachtas Nuo pontonų bus įrengti 4 tilteliai 5 m ilgio 1,4 m pločio išlipimo į krantą su turėklais. Statomas slipas valtims bei kateriams į vandenį nuleisti ir ištraukti. Numatoma nuo galimybė nuo automobilinio tralo nuleisti laivus. Slipo plotis 4 m, ilgis 25 m, elektrinė gervė laivų ištraukimui. Įrengiamas stacionarus kranas laivams, plaukiojančioms krantinėms rudenį ir pavasarį nuleist į vandenį. Keliamoji galia 3 t. strėlės ilgis 5 m. įrengtos prieplaukos sudarys galimybę švartuoti atvykstančius laivus ir saugiai išlaipinti turistus.

Sanitarinio bloko, mašinų stovėjimo aikštelės įrengimas. Kintų buriavimo mėgėjų klubo „Marių burės“ nuomojamoje teritorijoje bus įrengtas sanitarinis blokas ir mašinų stovėjimo aikštelė. Sanitarinis blokas – statomas pastatas 8X5 m dydžio. Jame įrengiame:

• 2 vnt. tualetai vyrams
• 2 vnt. tualetai moterims
• 1 tualetas invalidams
• 2 dušo kabinos
• 1 skalbimo mašina

patalpa persirengimui Sanitarinis blokas prijungimas prie Minijos kaimo valymo įrenginių. Atvykę turistai, jachtų bei katerių įgulos turis galimybę pasinaudoti šiuo bloku. Mašinų stovėjimo aikštelė: įrengiama mašinų stovėjimo aikštelė įrengiamas privažiavimo kelias

Navigacinių ženklų paruošimas ir įrengimas. Pagaminami ir pastatomi 2 vnt. (1,2 m x 2 m) navigacinių ženklų.. Metalinė konstrukcija, įbetonuota į gruntą. Stenduose suteikiama informacija apie: upės vagą, farvaterio pažymėjimus, prieplaukų išdėstymą, ribojamą greitį ir esamą gylį. Vienas stendas bus pastatytas Minijos žiotyse, kitas prieš Minijos kaimą. Visa tai nukreips praplaukiančius laivus į Minijos kaimą, užtikrins saugų plaukiojimą, didins vandens turistų srautą regione.

Informacinės medžiagos parengimas (turistinis bukletas apie teikiamas paslaugas, vandens turistinių maršrutų aprašymas, lengvų prieplaukų brėžiniai ir eskizai, stendai, Minijos locija, INTERNET’o puslapis apie Minijos kaimą).

Infostendų parengimas ir pastatymas. 2vnt. 1,2mx1,5m. Metalinė konstrukcija, su stogeliu, įbetonuota į gruntą, išgrįsta aikštelė prieš stendus. Stendai teiks informaciją: geografinė Minijos kaimo padėtis, rekreacinės galimybės, žvejybos taisyklės ir reikalavimai, vandens turizmo paslaugos.

Seminaras – mokymas vietiniams paslaugų teikėjams, regiono administracijos atstovams, informacinių centrų darbuotojams, mažųjų uostų valdytojams. Trukmė – dvi dienos.. Seminare supažindinama su projekto pasiektais rezultatais, atliktais darbais. Pristatomos lengvos plaukiojančios prieplaukos, jų gamybos ir įrengimo ypatumai, eksploatacijos sąlygos ir reikalavimai. Nustatomos vandens turizmo plėtros kryptys, galimybės. Įvertinami turistinių srautų pokyčiai Nemuno Kuršių keliuose, galimybės juos didinti.

Projekto trukmė: 12 mėnesių

Studijos tikslas – įvertinti galimybę panaudoti vidaus vandens kelius Lietuvos, Kaliningrado srities ir Lenkijos teritorijose vandens turizmui. Projektas yra Interreg’o programos SuPortNet projekto dalis. Šio projekto tikslas – plėtoti mažųjų uostų tinklą Baltijos jūros pakrantėse. Projekte ekspertu pakvietas Dr. Holger Platz, Planco instituto Vokietijoje vadovas ir SuPortNet projekto koordinatorius.

Studijos tikslas – įvertinti galimybę panaudoti vidaus vandens kelius Lietuvos, Kaliningrado srities ir Lenkijos teritorijose vandens turizmui. Projektas yra Interreg’o programos SuPortNet projekto dalis. Šio projekto tikslas – plėtoti mažųjų uostų tinklą Baltijos jūros pakrantėse. Projekte ekspertu pakvietas Dr. Holger Platz, Planco instituto Vokietijoje vadovas ir SuPortNet projekto koordinatorius.

Lietuvos vidaus vandens kelių sistema

Lietuvoje vidaus vandens kelių sistemą sudaro Kuršių marios, Nemuno ir Minijos upė. Nemuno deltos atšaka žemiau Sovietsko – Gilija arba Matrosovka – jungia lietuviškąją vandens kelių sistemos dalį per kanalus Primorskij ir Polesskij Kaliningrado srityje su Deima, kuri yra kanalizuota Priegliaus atšaka. Deima kylant aukštyn ties Gvardeisku galima pasiekti Prieglių, kuriuo jau patenkama į Kaliningrado miestą, per Aistmares (Kaliningradskij Zaliv) galima pasiekti Elblongą, ties kuriuo kita kanalų sistema jungia Aistmares su Vyslos baseinu.

Šis vandens kelias buvo intensyviai eksploatuojamas XVIII–XIX amžiais, jo svarba sumenko XX amžiaus viduryje.

Veikla projekto metu

Ši interneto svetainė yra vienas iš projekto metu numatytų atlikti darbų. Svetainės turėtų tapti projekte dalyvaujančių partnerių, tikslinių grupių komunikacijos priemone ir informacijos šaltiniu.

Studijos metu taip pat yra numatyta kelionė motorine valtimi iš Klaipėdos iki Gdansko per Kaliningradą, kurios metu ir planuojama nustatyti “siauriausias” šio maršruto vietas. Vienas iš studijos tikslų yra nustatyti, kokios turizmo infrastruktūros reikėtų, norint panaudoti šiuos vidaus vandens kelius turistinėms kelionėms.

Tiek kelionės rezultatus, tiek ir bendrą situaciją numatoma įvertinti kelių seminarų metu. Šie seminarai numatyti Klaipėdoje ir Kaliningrade. Projekto metu planuojama išleisti kelionės maršruto aprašymą lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Projektą planuojama įtraukti į Euroregiono “Baltija” transporto grupės darbotvarkę ir kurias problemas spręsti šio tarptautinio forumo metu.

Projekto metu steigiama viešoji įstaiga “Vidaus vandens kelių plėtros koordinacinis centras” (VVK). Vienas iš svarbiausių šio organizacijos tikslų – koordinuoti gyventojų tiksliniuose regionuose, šių regionų savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų pastangas plėtojant Lietuvos vidaus vandens kelius.

Partneriai

Projekto paraiškos teikėjas – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (Roma Stubrienė), projekto partneriai – Klaipėdos apskrities koordinacinis centras, Kaliningrado merija (Sylvia Gurova), Šilutės savivaldybės turizmo ir informacijos centras (Jūratė Skabeikienė), Euroregiono Baltija Savivaldybių Lenkijoje asociacija (Zdislaw Oliszewski), Kintų buriavimo klubas.

Nors į Rusijos Federacijos Baltijsko uostą, kuriame yra karinio jūrų laivyno bazė, ir Aistmarių neriją norintiems patekti užsieniečiams ir dabar reikia gauti specialius leidimus, tačiau Baltijsko sritis jau nebėra uždrausta zona. Vietiniai gyventojai tiki, kad ateityje nebereikės ir specialių leidimų.

Pradėtas įgyvendinti tarptautinis TACIS programos projektas, kurio tikslas – apleistus pramonės objektus Kaliningrade, Baltijske ir Klaipėdoje pritaikyti vandens turizmui. Baltijske toks objektas – apleistas buvęs vokiečių hidroplanų uostas, esantis šiaurinėje Aistmarių nerijos dalyje.

Vasario pabaigoje Kaliningrade vykusioje konferencijoje buvo pristatytas šis tarptautinis projektas, o konferencijoje dalyvavusiai Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė pabuvo Baltijske ir Aistmarių nerijoje (Baltijskaja Kosa). Rusijos piliečiams įvažiavimas į šią teritoriją yra gerokai supaprastintas, tačiau Aistmarių Neriją, pasak kelionės organizatorių, netgi nedaugelis kaliningradiečių yra aplankę.

Baltijskas pasiruošęs gynybai

Senasis Baltijsko miesto pavadinimas – Pilau. Nuo jo iki Kaliningrado yra apie 30 km.

Baltijsko apskrityje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, o pačiame Baltijske – apie 30 tūkstančių. Nuo senų laikų Baltijske gyveno eiliniai jūreiviai, o karininkai – Kaliningrade.

Dabar mieste didžiulė nedarbo problema. Jame tebėra ir karinių laivų bazė, tiesa, ne tokia didelė kaip anksčiau. Sargybiniai kateriai gali išplaukti į jūrą ar įlanką per 3 minutes. Dar iki šiol visas Baltijsko miestas tebėra pasirengęs gynybai. Pasak čia gyvenančių žmonių, tik neseniai Baltijsko gyventojai pradėjo suprasti, kad šis miestas nėra jų laikina gyvenamoji vieta. Todėl miestas pradėjo gražėti.

Į Aistmarių neriją keltas kelia nemokamai ir plaukia tik nustatytomis valandomis ir kai leidžia oro sąlygos. Jis priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Kai keltas neplaukia, žmonės keliami kariniais kateriais. Kai oro sąlygos netinkamos – Aistmarių nerijos vaikai neina į mokyklą.

Beje, į Baltijską jau atplaukia ir kruiziniai laivai dviem dienom. Keleiviai susodinami į autobusus ir išvežami.

Pajūris nusėtas gintarais

Rusijos teritorijos Aistmarių nerija yra maždaug 30 km ilgio, pati plačiausia vieta – 1,5 km, pati siauriausia – šiek tiek daugiau kaip 700 m. Ji labai primena mūsų Smiltynę.

Srovių ir vėjo kryptys tokios, kad čia tiek iš jūros, tiek iš įlankos pusės labai švarūs pliažai ir vanduo. Beje, ties Aistmarių nerija yra pati šilčiausia Baltijos jūros vieta.

Nemaža teritorija, kurioje galima ilsėtis, tačiau poilsiautojų čia labai mažai tebūna. Beje, jūros pakrantė, ant kurios stovi forto liekanos, visa nusėta gintaro gabalėliais. Jie guli ir ant didelių akmenų, net nereikia pasilenkti juos renkant. Čia pasijunti tarsi susidūręs akis į akį su laukine gamta.

Manoma, jog taip yra todėl, kad apie šią vietovę žmonės yra mažai žino, nes kariškiai iš nerijos išsikėlė tik prieš kelerius metus.

Teritorija atrodo esanti gana apleista ir reikalaujanti nemažai investicijų. Čia daug apgriuvusių pastatų. Sakoma, jog čia yra brangiausiai Rusijoje kainuojanti žemė.

Gyventojai renka šaltalankius

Aistmarių nerijoje gyvena 750 žmonių, skaičiuojant pensininkus ir vaikus. Darbinio amžiaus žmonių – apie 400. Daugiau kaip pusė jų dirba Baltijske ir Kaliningrado srities miestuose. Jie važiuoja į darbą 30 km. Apie 90 žmonių dirba municipalinėse ir federalinėse įmonėse, daugiausia – gyventojų aprūpinimo sferoje. Beje, čia auga nemažai šaltalankių, kurių uogas surenka vietiniai gyventojai ir parduoda.

Čia yra pradinė bei vaikų ir jaunimo sporto mokykla. Sporto mokyklos pastatas faktiškai buvo sugriautas: nebebuvo langų ir stogo. Jis buvo atstatytas naudojant municipalines, privačias ir visuomenines lėšas.

Tarp vadinamųjų federalinių įstaigų – girininkija, vaikų darželis, priklausantis Gynybos ministerijai. Aistmarių nerijoje yra įsikūrusios ir kelios privačios firmos, užsiimančios prekyba bei turizmu.

Yra ir medicinos punktas, kuriame dirba tik felčeris, gydytojo nėra. Kaip sako vietiniai gyventojai, jeigu čia bus ką gydyti, atsiras ir daktaras.

Okeanologijos instituto bazė

Po truputį Aistmarių nerijoje pradeda investuoti į infrastruktūrą. Jau yra dvi įstaigos, kuriose galima papietauti, pernakvoti. Į pastato, kuriame įsikūrė parduotuvė, mini viešbutis, valgykla, atstatymą investavo privatus asmuo. Kavinė pirse naujai pastatyta taip pat privataus investuotojo lėšomis.

Okeanologijos institutas čia turi savo mokslinę bazę. Jis užsiima monitoringu, hidrostatistika, atlieka vandens, atmosferos taršos tyrimus. Jo pastatas yra visiškai atrestauruotas. Poilsiautojai jame gali išsinuomoti kambarį mokėdami po 10 dolerių už parą.

Varžo Gynybos ministerija

Paklaustas, kodėl investuotojai neskuba ateitį į šį puikų kraštą, regioninio visuomeninio turizmo kūrimo ir plėtojimo fondo “Baltijskaja kosa”, įsteigto vietinių gyventojų iniciatyva, valdybos pirmininkas Igoris Kozlovas atsakė: “Investuotojai neskuba todėl, kad dar nėra sureguliuoti žemės priklausomybės klausimai. Didžioji žemės dalis priklauso federalinėms struktūroms, tai yra Gynybos ministerijai, Gamtos išteklių ministerijai ir dalis Transporto ministerijai. Municipalitetui priklauso tik 23 ha žemės. Tai yra tiesioginės investicijos yra galimos tik municipalitetui priklausančioje dalyje, o joje gyvena 750 žmonių. Investuotojai laukia, kol bus suderinti municipaliteto ir federalinių struktūrų tarpusavio santykiai, kad būtų galima pradėti investuoti ir statyti”.

Ilgą laiką niekas nenorėjo investuoti į apgriuvusius vokiečių hidroplanų uosto angarus, nes žemės prie jų priklauso tik vienas metras. Norint prieiti prie vandens reikia gauti Gynybos ministerijos leidimą.

I. Kozlovo teigimu, jokių apribojimų užsienio investuotojams čia nėra. Jie turi lygiai tokias pačias teises investuoti kaip ir Rusijos piliečiai. Pasak jo, jau sprendžiamas ir leidimų sistemos, pagal kurią užsieniečiai gali patekti į Baltijską ir Aistmarių neriją, klausimas. Tikimasi, kad ji bus panaikinta. Bus ribojimas patekimas tik į tą dalį, kurioje bazuojasi karo laivai. O visa kita teritorija bus atvira.

Tarptautinis buriavimo centras

Ina Krikun, buvusi Kaliningrado srities buriavimo sporto federacijos prezidentė 1996 -1997, kai buvo rengiamos garsios regatos “Gintarinės Rusijos burės”. Beje, ji vienintelė moteris Rusijos buriavimo sporto istorijoje ėjusi buriavimo federacijos prezidentės pareigas Dabar šiai federacijai vadovauja Anatolijus Lebedevas.

I. Krikun teigimu, žuvies pramonės kompanija “Morskaja zvezda” (“Jūrų žvaigždė”) jau įsigijo 5 angarus, esančius Aistmarių nerijos hidroplanų uosto rajone. “Morskaja zvezda” – gana didelis Kaliningrado srities žuvininkystės kompleksas. Ji planuoja čia statyti tarptautinį buriavimo centrą. Jame bus vystomas ir vaikų buriavimo sportas, jachtų bei katerių turizmas.

Tokia programa yra patvirtina valstybiniu Kaliningrado srities turizmo ir rekreacinės veiklos vystymo įstatymu, kuris buvo priimtas 2003 m.

Pirmiausia čia planuojama atlikti angarų rekonstrukcijos darbus, pastatyti pirsus. Geresnės vietos nei hidroplanų uostas visoje artimiausioje pakrantėje buriavimo centrui nėra. Šis uostas uždengtas nuo vakarų ir šiaurės vakarų vėjo gali tapti patogiausiu ir geriausiai apsaugotu jachtų uostu.

Šiemet planuojama pradėti pirmo angaro, kuris yra geriausiai išsilaikęs, remonto darbus, kad jame būtų galima įkurdinti vaikų sekciją. Jame turėtų būti įrengtos mokomosios klasės iš lengvųjų konstrukcijų. Kol kas mokykla veiks tik vasaros sezono metu.

“Morskaja zvezda” jau investavo 7 milijonus dolerių. Tai pirminis indėlis. Aprėpti viso komplekso statybos darbų viena žuvies pramonės kompanija nepajėgi, tad ji ieško partnerių plėtojant šią veiklą.

Dar vienas, šeštasis, angaras liko nenupirktas, nes jis priklauso Gynybos misterijai. 5 angarus “Morskaja zvezda” nusipirko tada, kai Gynybos ministerija atsisakė jų kaip savo nuosavybės, dalyvaudama paskelbtame aukcione.

Dalia BIKAUSKAITĖ

“Vakarų ekspresas”

Projekto Veikla

2004 m. vasario 26 d. – 27 d.: Pradinis seminaras Kaliningrade, kuriame dalyvavo visi projekto partneriai, projekto priežiūros grupės nariai, tikslinių grupių atstovai;

2004 m. sausio – gruodžio mėn.: nustatyti ir plėtojami ryšiai su INTERREG IIIB programos projektu SuPortNet II.

2004 m kovo 11 – 12 d. SuPortNet seminaras Klaipėdoje, kuriame dalyvavo 20 projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų.

Du pažintiniai SuPortNet pagrindinio partnerio vizitai į Lietuvą ir Kaliningradą: 2004 m. kovo 8 d. – 11 d. ir birželio 27 d. – liepos 1 d.

Pažintinė kelionė į Švediją ir Norevgiją 2004 m. rugsėjo 3 d. – 12 d. SuPortNet seminaras Fridrikstade, Norvegija. Susitikimai su SuPortNet partneriais – Telemark apskrities atstovais, ES projekto “Vidaus vandens keliai” dalyviais ir Vestfold apskrities atstovais, susitikimas su C-MAP kūrėjais.

2004 m. birželio 11 d. – 20 d. Pažintinė kelionė į Skonę (Švedija): seminaras Kristianstade, kelionės metu aplankyta ir surinkta medžiaga apie apleistus pramonės ir karinius objektus, pritaikytus visuomenės reikmėms. Kelionėje dalyvavo 18 Lietuvos, Kaliningrado srities ir Švedijos ekspertų.

Projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų pažintinė – tyrimo kelionė į Kuršių marias, 2004 m. liepos 21 d. – 23 d.

Projekto partnerių ir tikslinių grupių atstovų pažintinė – tyrimo kelionė į Aismares, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 17 d.

Įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą “Van­dens tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Kur­šių ma­rio­se” (Kontrakto Nr.  2005/100 – 726) bu­vo su­reng­tos dvi tiriamosios ekspedicijos aplink Kuršių marias.

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos tarp­re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­ma TACIS. Jį įgy­ven­di­na Ka­li­ning­ra­do me­ri­ja, Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Ze­le­nog­rads­ko ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos, Ne­rin­gos ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės. Eks­pe­di­ci­jo­se po lie­tu­viš­kas ir ru­siš­kas Kur­šma­res no­ri­ma įver­tin­ti re­gio­nų tu­ris­ti­nį po­ten­cia­lą, lai­vy­bos są­ly­gas. Vie­nas iš pro­jek­to tiks­lų – surinkti informaciją Kur­šių ma­rių lo­ci­jai.

Po kelių die­nų eks­pe­di­ci­jos Ru­si­jos Kur­šma­rė­se, vie­na die­na bu­vo skir­ta pa­si­žval­gy­ti po lie­tu­viš­ką­ją Kur­šių ma­rių da­lį. Lie­tu­vos pu­sė­je ke­lio­nės marš­ru­tu pa­si­rink­ta api­plauk­ti Rus­nės sa­lą.

Vėl no­ri­ma at­gai­vin­ti prieš ge­rą šimt­me­tį gy­va­vu­sius ke­lei­vi­nius marš­ru­tus Klai­pė­da – Ze­le­nog­rads­kas. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro gar­lai­vis šiuo marš­ru­tu plau­kė du­kart per die­ną.